Būk blaivus!

Jau gal nėra nė vieno straipsnio, kurio nebūčiau per 5 metus skaičius. Konsultavausi su 5 skirtingais gydytojais, tyriausi visus organus, ir visi tą patį sako - depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas. Žinai tą jausmą, kai labai jaudiniesi (pvz. prieš egzaminą svarbų, ar labai lauki ko nors svarbaus), tai man tas jausmas nuolatos iš niekur. Pulsas net ryte po miego būna 100. Nieko negaliu padaryt. O prasisėjo viskas nuo stipraus streso, per pusmetį... Streso nebeliko, o organizmas taip ir neatsistatė.

Iškaimo rašė:

Jau gal nėra nė vieno straipsnio, kurio nebūčiau per 5 metus skaičius. Konsultavausi su 5 skirtingais gydytojais, tyriausi visus organus, ir visi tą patį sako - depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas. Žinai tą jausmą, kai labai jaudiniesi (pvz. prieš egzaminą svarbų, ar labai lauki ko nors svarbaus), tai man tas jausmas nuolatos iš niekur. Pulsas net ryte po miego būna 100. Nieko negaliu padaryt. O prasisėjo viskas nuo stipraus streso, per pusmetį... Streso nebeliko, o organizmas taip ir neatsistatė.

tikriausiai žinau, man po gaisro taip buvo ir dabar jaučiu nerimą kas kelintą dieną, bet jis man konkrečiai fokusuojasi į kelias įkyrias mintis- kad užsidegs elektros instaliacija, kad numirs katinas, kad neužrakinau durų..man gal silpniau reiškiasi, nežinau priemonės kaip nuimti visiškai, bet turiu savų metodų ir paskui pats praiena, šiaip susiję su stresu tieisogiai. Įpratau šiaip. Kaip žinai sapne pasakyti sau kad sapnuoji, tai ir čia nerimo priepoly pasakyti kad tai nerimo priepolis ir jis praeis, sunku, bet kartais taip padarau.

jei tave įtikina tas šimtas gramų..oki

Iškaimo rašė:

Praeina visada, tik aš kantrybės neturiu dėl savo būdo. Noriu visko greit, o kai greit neišeina, tada puolu panikuot ir gadint nervus kitiems
Važiuosiu dviračiu kur nors toliau, fizinis nuovargis padeda.

Alkoholikai visi neturi kantrybės, ir visko nori daug ir iš karto.
Kantrybę reikia ugdyti, bet... paradoksas - kantrybės ugdymui taip pat reikalinga kantrybė

Iškaimo rašė:

Ačiū už nuorodą. Bet kokiu atveju išbandysiu, nepakenks. Daktarų jau nieko neklausinėju, nes vis tiek niekas nesikeičia. Bandžiau gert antidepresantą Valdoxaną, jis veikia melatoniną, bet užmiegu aš ir taip greit. Čia tik tie priepuoliai tiek dieną, tiek naktį užeina. Kartais galvoju 100 g ko stipraus turėt nieko blogo. Juk nepasigeriu... Ir nekasdien. Juk gudobelės lašiukai irgi 70 laipsnių turi.

Mieloji, su 100 gr. vėl gėrimą užsuksi

žvejys rašė:

Troja rašė:

Pumputis rašė:

Atsikračius chemine priklausomybe fiziniame lygmenyje, visi psichologiniai ir dvasiniai aspektai dingo be pėdsakų.

Kaip Troja? Aš neatlaikau paprasto įkyraus siūlymo išgert, o kai užsikabinu neturiu saiko sustot. Paskutiniu laiku tai nevadinu liga , gal kartais dar išsprūsta mano pasisakymuos , bet tai tik iš įpročio.

žvejy, taigi šimtus kartų jau apie tai rašiau - išsivalyti organizmą bent iki tiek, kad dingtų priklausomybė. Nes visko išvalyti, ko prikaupta per visą gyvenimą, tai net nesvajoju. Bet rezultatai, kurių pasiekiau, yra stulbinantys ir stulbina ne tik mane, bet ir medikus.
Aš nežinau, ar visiems pavyktų pasiekti būtent tokių rezultatų, kokius pasiekiau aš, nes kiekvienas kitas žmogus darys viską kitaip, nei aš dariau. Bet kad noras išgerti bent jau labai stipriai sumažėja, tai tą teigia ne vienas žmogus. Kad ir chirurgas Darius Kubilius.
http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/d-ku … ba-/190700
Šiame straipsnyje jis apie alkoholį nekalba, bet esu savo ausimis girdėjusi, kaip jis prieš keletą metų kalbėjo per radiją ir stebėjosi, kad visiškai dingo noras vartoti alkoholį. Todėl atsakymas į klausimą yra aiškus. Belieka tik vykdyti.
Čia dar jo straipsniukas. Galima rasti ir daugiau.
http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2 … vegetarais

Kas liečia mityba ledai pajudėjo iš naujo , namie jungiasi dar vienas šeimos narys , dviem bus manau lengviau , o tai vienas bando keist kitas apsivertes traškučiais ir saldumynais , tai atlaikyk žmogau tokia pagunda.
Blaivybė tai tas pats kaip ėjimas mišku pataikai vis į tą pačia vieta . Tai aš vėl apėjau ratą ir vėl einu iš naujo , tik truputį keičiu kryptį.

Marijus rašė:

Tai jau tikrai, kad šimtus. Kad tu pati, Troja, pati tuo tiki ir, kad  jokios logikos ar argumentai nepakeis tavo įsitikinimo tai faktas. Priešingai, kai jau ne kartą iš tavęs patyriau, į paprieštaravimus ir abejones bus reaguota asmeniškumais.
Kol tavo įsitikinamai liečia tavo pačios gyvenimą - tai tik tavo reikalas, bet kai pradedi viešai pudrinti smegenis kokiam naivesniam žmogeliui...
Nepretenduoju į visažinystę, bet savo nuomonę čia išsakysiu, kiek kreipti į ją nuomonę kiekvieno pasirinkimas.
Nerašysiu čia ir kad sveikas gyvenimo, būdas, subalansuotos mitybos, dietos, dienos rėžimas yra gėris, - tai akivaizdu kiekvienam. Bet teiginiai, kad "organizmo išvalymas" panaikina priklausomybę, ir kad dėl šito metodo priklausomas žmogus yra garantuotas nuo atkritimo yra tiesiog klaidinantys ir pavojingi.
Tai rodo, kad arba: tavo žinios apie šią (cheminių priklausomybių) sritį yra labai ribotos, arba tu ignoruoji faktus ir sveiką protą ir klaidini žmones sąmoningai.

tai kas iš to Marjau, kad ir būtų vienas ruporas, kuris diktuotų paraidžiui kas yra priklausomybė ir kaip su ja tvarkytis? kas iš to? ...kokias tu klaidas matai Trojos teiginiuose ? kas ten blogo....pilnai tikėtina, duodant kūnui labiau subalansuotas maisto medžiagas, įsisavinama ir daugiau vitaminų, mikroelementų..ir pilnai galimas atvejis, kad pvz B trūkumas kėlė žmogui depresinę būklę, toji skatindavo dažniau užgerti..sušvelninus, o gal ir visai eliminavus depresinę savijautą, žmogus atsitiesia tiek kad atsitoki nuo gėrimo...aš tai pilnai tikiu, kad visokie variantai įmanomi.
tikiu kad yra ir kitų būdų pvz  psichoterapija, aa  dar kažkas, kol kažkas taip aktyviai kaip Troja neims pasakotis, tol atrodys kad tik Troja tas ruporas, bet taip nėra..tikrai pati patyriau kad yra biškį tas momentas ) kaip tokioj dainoj, aš sergu gliuteno netolerancija, bet žinai man atrodo Gandhi irgi sirgo
) yra..
man pvz su aa panašiai, bandžiau dabar parinkt tinkamą žodį koks mano santykis, bet geriau patylėsiu..neseniai mane vienas žmogus rėmė prie sienos: "pasakyk ką man daryt??? ką daryt su gėrimu??" aš aišku nežinau ką jam daryt, klausiu ką tu nori daryt? "tai žinai nežinau.." bet bekalbant išgirdau kad viskas kaip ir š, bet va į aa gal ir pabandytų..ką aš galvju apie tai ir pan... Ir aš galvoju sau, dabar taip Egle, sekundžių reikalas, ką tu atsakysi tam žmogui, kad neprimest savo agenda apie sveikimą, rink žodžius.....ir aš tą žmogų palaikiau jo pasirinkime, daviau kontaktus draugo, kuris gali palydėti kitam mieste..nes aš išties nežinau to žmogaus sielos plano, ką jis nori patirti..ir tai ne mano riekalas, bet galėjau pilinti save, kad paskantinau žmogų rinktis hmmm...būdą, kokia aš dezinformatorė..

hmn..nežinau tada..gal emocionalumas būna mūsų skirtingas visų..

Gal aš šiek tiek ne į temą, bet jei taip globaliau paėmus, panacėjų nebūna. Nei žaliavalgystė, nei badavimas, nei vaistų ryjimas, nei operacijos nėra panacėjos. Kas tinka vienam, netinka kitam. Trojai, kiek suprantu, žaliavalgystė „prilipo“ ir tai šaunu, kad žmogus atrado kaip išsivaduoti nuo priklausomybės.
Amžiną atilsį gerbiamas dr. Krikštopaitis specializavosi dietologijoje ir gastroenterologijoje. Savo moksliniuose veikaluose detaliai išnagrinėjęs įvairias „sveikuoliškas“ kryptis, tarp jų Brego, Šeltono ir kitų, suformavo naują savoką adekvati mityba. Tai labai plati sąvoka į kurią įeina ne vien mityba, tai ištisas gyvenimo būdas. Į šią savoką įeina tie patys elementarūs dalykai, kurių moko tradicinė medicina – valgyti mažesnėm porcijom 4 -5 kartus per dieną, valgyti 2 - 3 kartus per savaitę mėsą ir žuvį, vartoti daugiau vaisių, daržovių, grūdų. Kartu su adekvačia mityba derinamas fizinis aktyvumas 4 – 5 kartus per savaitę mankšta raumenims stiprinti, mankšta ištvermei ir t.t. Taip pat, savaime suprantama, žalingų įpročių nebuvimas. Taip pat įeina teigiamos emocijos, optimizmas, dienos užpildymas turininga veikla ir t.t. Gydytojas netuščiažodžiavo ir pats laikėsi savo programos. Pragyveno beveik 90 metų. Tai puikus pavyzdys, kad niekur toli ieškoti kraštutinumų nereikia. Bet tai ką siūlo tradicinė medicina taip yra visiems „savaime suprantama“ kad niekas net nepasivargina tuo užsiimti, atseit „kaniū poniatno.“ Ir tada ieško įvairių drastiškų programų. O drastiškos programos tai kaip loterija – fifty, fifty. Vieniems prilimpa, o kiti dar labiau susidrožia.

Iškaimo rašė:

Aš irgi "ne vtemu", tiesiog šiaip iš gyvenimo faktelis. Mano senelis AtA, iki 70 rūkė Prima, gėrė "vaisiuką", girtas ausis nušalo, blaivykloj panakvodavo tais tarybiniais laikais... 70metis būdamas nustojo rukyt ir gert per 1 dieną. Mirė būdamas 97erių beveik nesirgęs - užmigo ir nenubudo... Gal ir aš tų genų kiek nors turiu

Jau vien tai, kad tai buvo tavo senelis (vyras), o tu esi moteris. Manau nėra šansų taip tūsovnai ir taip ilgai pragyventi. Moters organizmas kitoks, labiau pažeidžiamesnis.

O aš "v temu". Sveikuoliškas gyvenimo būdas negarantuoja sveikatos.
Gali valytis dantis geriausiomis pastomis, valgyti kalcį, bet jie visvien kažkodėl ges.