Būk blaivus!

Visu pirma, kas tie „Jūs“??    Tokiuose forumuose paprastai visi „Tukinasi“, čia šiaip.

Vėlgi nelabai supratau prie ko čia išvarymas iš namu turi būtinai būti baisus?   Man nebuvo baisu. Anaiptol. Labai viskas susistatė kas ir kaip. Taip ir pasakiau tiems išvariusiems, šeimos aš daugiau nebeturiu, ir nedryskite daugiau vadintis mano šeima. Ramu. Nebesivadiname. Man buvo apmaudu tik žinai dėl ko? Kad asmeninius daiktus, šeimos nuotraukas, atvirukus, dokumentus, viska suvertė į šiukšliu maišus, tuos šlykščius juodus vienkartinius šiukšliu maišus, ir kažkokias purvinas kartonkes dėžes. Va čia tai tikrai baisu! Va čia tai tragedija. Jokios pagarbos net ne man, o man brangiems dalykams. Ir čia poto dar kažkas drysta kažka leptelti kad nori man padėti?? Da spjauti snukin bet kuriam kuris dar po tokiu dalyku prasižios apie kažkokias pagalbas.  O kai iš ten išėjau, vajetau, koks praradimas, da turėkite jūs ta savo ramybę, dabar visi sau gyvena atskirai, visi ramūs. Beje savo gėrimams aš pinigu visad susirasdavau pats, jokiu ten kitu uždirbtu pinigų šiaip jau neliesdavau. Čia irgi tokia šiaip pastaba, kad būtu aiškiau. Pyktis?? Liaudyje sakoma, akys nemato širdis neskauda. Kai nematai tu ale „artimuju“ tai ir kažkaip pykti net nėra prasmės. Reziume, visur isiviešpatauja Ramybė.

Taip, tai buvo geriausias sprendimas. Bet laimingesni ar blaivesni niekas nuo to netapo.

Pasiklydes rašė:

Marijus rašė:

Tai va: sunkiausia užsikabint tiems, kas savo dugno nepasiekė. Kas visko arba beveik visko neprarado, kas dar sugeba išlaikyt savo "kaukę". Toks žmogus turės problemų pačiame pirmame žingsnyje, nes jis vis dar daugiau ar mažiau valdo ir kontroliuoja padėtį. Na, gal su trumpais ar ilgesniais nutrūkimais, bet valdo. Tiksliau jam taip atrodo. Protu, žinoma galima daug priimti, bet iki širdies dasibelsti tokiu atveju labai sunku..

Prarasti galima ir viska ir vistiek gerti toliau. O ir dugnas gali būti labai elementarus - Mirtis. Tik vargu kas nuo jo ar atsispyrė kada..  Verta siekti tokio dugno??  Ta "dugnizmo" teorija mano supratimu yra gerokai atgyvena, bet labai gaji. Jei jau pavyksta negerti, vadinasi buvo dugnas, jei užgėrei, dar ne dugnas, dar yra kur žemiau smukti.. Fantastiška logika.  Tas pats ir su atsakomybės "perkėlimu" AA, jei negeri ir blaivus, programa fantastiška, grupė puiki, o tu pats tiesiog šaunuolis, plojimai. Bet jei tik pradedi gerti, programa čia ne prie ko, grupės irgi nepainiok, čia matai tu dugno nepasiekei, bačkos savo neišgėrei, esi nesažiningas su savimi ir kitais, dar nepasiruošęs, dar nelaikas, kokio tik marazmo neteko girdėti gyvenime.. Vienžo viskas "pakabinama" tik ant pačio nelaimėlio. Fain.

aš palaikau Marijaus mintį - dažnam, kad galutinai pripažinti savo bejėgiškumą reikalinga pasiekti dugną, nes tada jau nelieka jokių abejonių ir ginčai dėl diagnozės beprasmiški. Nes dažnokai būna pozicija " taip, esu priklausomas, bet dar gi nevisai...". Gal čia daugiau tinka ambicingesnėms personoms?

Tai niex nesiginčyja dėl to, kad kiekvienam savas"dugnas" . Matyt jau labai nuvalkiojom šito žodžio sąvoką ir dažniausiai ji asocijuojasi su konteineriais ir odekolonu. Galima pakeisti suprantamiau, pvz. "riba" , o liaudiškai tiesa skamba taip: esu giliai šiknoj, kurioje atsidūriau dėl alkoholio ir tai sąžiningai pripažįstu. O riba prieita ta prasme, kad jau nesigauna save apgaudinėti, kad visos bėdos tik dėl alkoholio ir bėgti nuo tiesos jau nėra kur. Aišku, kuo anksčiau tai suprantama ir pripažistama, tuo lengviau nušokti (o gal ir ne - nes gal dar "nedagėrei"). Bet va, manau, tada lengviau vėl paslysti, guodžiant save, užslapstinus mintį "kad, jei ką, vėl nesunkiai nulipsiu..". IMHO
Bet, kiek žmonių, tiek variantų.

Žinoma, problemos pripažinimas jokių garantijų, kad nustosi gerti nesuteikia. Bet jei nėra nei pripažinimo, nei noro, tai ir šansai nustoti gerti artėja prie nulio... Kol gėrimas man netrukdė, gėriau nesusimąstydamas, jog galima gyventi ir kitaip. O ir po to, kai pats pradėjau įtarti, kad su alkoholiu turiu didelių problemų, dar ilgą laiką gėriau nieko nedarydamas, t.y. vien nuo pripažinimo niekas nepasikeitė lyg burtų lazdele mostelėjus...

Jeronimas rašė:

Sveiki,
mano manymu,kad pripažinimas yra pirmas žingsnis į tolimą blaivybės kelią. Bet jo nežengus niekur ir nenueisi.

Teisybė. Sunku būtu net ginčytis šiuo klausimu. Tik aš akcentuoju kad kartais visas gyvenimas ir praeina tam pirmame žingsnyje, ir jokio blaivybės kelio nebūna. Tai kokia prasmė iš to pirmo žingsnio žengimo jei nieko toliau neivyksta??? Tiesiog žengti ir tiek? Tipo kažkas bus nebus, bus matyti.. Na OK, tada fainai..

Žengus pirmą žingsnį ir sustojus niekur nenueisi.Jeigu domina,tai yra 12 žingsnių.Galita juos eiti pagal programą,gali žingsniuoti pasirinktinai.Aš tai tuos žingsnius mėginu eiti pritaikydamas sau,nevaryti jų kaip daugybos lentelės.Visi mes individai,ir kiekvienas geriam ir blaivėjam individualiai.Svarbiausia turėti tikslą        ir jo siekti.Niekas negali priversti negerti,bet niekas neprivers ir gerti.

Sveikas prisijungęs! Smagu, kad esi su mumis, tikiuosi, kad atrasi čia tai kas padės kapanotis iš dugno. Žinoma, jokių šimtu procentų veikiančių būdų ir lengvų sprendimų niekas nepasiūlys, bet tikrai bus kas išklausys ar papasakos kažką iš savo patirties. O ar tai pritaikysi gyvenime, priklausys tik nuo tavęs.

Nuoširdžiausiai linkiu sėkmės

sveiki,

teko islekti su reikalais i uzsieni.
apturejau labai gero streso. ta prasme, kad jis buvo tikrai didelis.
ir vel atlinkau.
as nesu is tu, kurie nekontroliuoja saves ir panasiai.
tiesiog, vel butelis alaus vienas kitas ir t.t.
tikrai suvokiu, kad ryt ryte atsikeles keisiu viska.
apsimausiu sporbacius ir eisiu rytinio kroso.
viskas sugriuvo, seima, darbai, nors nebuvo tiesioginio alkoholio itaka, bet itakojo is sono.
turbut is mano nebenoro ir t.t.
todel keisiu, nes nenoriu buti ten kur esu dabar.
nors is sono atrodau solidus, grazus, bet suvokiu, kad esu degradaves...
gaila net saves.
ir puikiai suprantu kolegos pasakyma "ar viena galima ar ne ar cia jau skaitosi "
kad is tikro arba 0 arba vel i dugna.
dekui is tikro. si tyli paprasta pagalba, labai daug ka reiskia.

esu is tu, kurie visada viska daro patys, viska sprendzia patys ir neleidzia kitiems.
todel sikart, nors sokia tokia, anonimine jusu pagalba remsiuosi, ir pradesiu judeti.
sedziu depresijoje, bet vaistu, kurie paskirti nevartoju, pagal tai, kad suvokiu, jog ju negalima vartoti su alkoholiu ir to pasekoje vel giliau giliau ir giliau...
saves pasidaro gaila, nors supranti, kad po velniu, juk tu gali.
imti ir kesiti viska...

Galiu garantuoti kad "dugnas" tai mirtis ir duoti motinos tel numeri.. nors kai mirusi suras tai palaidos tikiuosi ir taip..

žvejy, o kai pats gėrei ar daug minčių apie kažkokius aukštus gyvenimo tikslus turėjai? Man gėrimas buvo jei ir ne svarbiausias, tai tikrai vienas iš svarbesnių gyvenimui reikalingų dalykų...

žvejys rašė:

Tai kam gyvent jei mintis viena gersiu kol mirsiu.

Čia kaip, siūlai negyvent, jei neturi svajonės apie nuosavą versliuką?