Būk blaivus!

Troja rašė:

O pasikreipus i tas paminetas įstaigas kokios būna to pasekmės? Trukdžiai, ar iš viso neimanoma isidarbint? Vairuotojo pažymėjimo netekimas? Pranešimas i kokias nors instancijas? Įtraukimas į kažkokias įskaitas, kurios tau paskaiu dar labiau sugadins gyvenima?

Zuvis atsakė labai išsamiai, tikiuosi neužilgo papildys tiksliais kontaktais.

Iš savo patirties pasakysiu, kad po mano apsilankymų Neuromedoje, kur ir su psichiatrais bendravau, ir receptus man rašė, neturėjau jokių problemų dėl jokių darbų ar pažymėjimų. Porą metų dirbau geležinkelyje, teko mašinisto teises išsilaikyti ir jokių kliūčių tam nebuvo.

Jei baisu gultis į stacionarą, galima kokią psichoterapinę grupę palankyti. Bimcius žadėjo atsiliepimų parašyti, gaila ir pats kažkur prapuolė. Kainuoja tos grupės, bet prageriam tai gerokai daugiau...

Troja rašė:

Įdomu, ar su katinu į vienuolyną priimtų? Juk negalėtų tokia organizacija vargsės storos sielos atstumt?

O vienolynan po detoksikacijos gali mauti. O kelias dienas blaiva galva - neverta.

Kame, kame, tave kai priims į skyrių - suteiks Tau kodinį numerį. Tačiau niekur Tavo duomenys nefiguruos. Pasas reikalingas, kad patikrintų ar nesislapstai nuo policijos. Jei sugalvosi sau ką nors negero padaryti, kad žinotų kas esi....Na, dėl daugelio loginių priežasčių, pati pagalvok

Eik į narkologinį Aš pinigų turėjau kitom įstaigom, bet žinojau,kad jie gali už pinigus ''cackintis'', o man to nereikia. Tad, džiaugiuosi, kad nuvariau ten, kur visi mirtingi eina - į detoksą.  O po jo gal praverstų Minesotos programa 28 dienos. Tokia kombinacija praėjus lengviau užsigrūdinama. Aš buvau tik detokse, Tačiau atsukus laiką atgal - tokiu keliu eičiau.

Audronis rašė:

Troja rašė:

Bet Neuromeda kainuoja, as "ant  jos nepatianu:D

Zuvies pasiūlytas variantas manau geras, nors man pačiam neteko gulėti stacionare, komentuoti negaliu.

Neuromedų brangumas sąlyginis, nors brangesnis už Zuvies siūlytą. Galima primesti kiek apytiksliai kainuoja specialisto konsultacija ir vienas apsilankymas psichoterapinėje grupėje:
Pirminė 99 Lt ir pakartotinė 59 Lt psichiatro konsultacijos (jei išrašytų vaistų, tai kainuotų jie kažkiek),  Sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio psichoterapinė grupė 15 Lt kartą į savaitę. Suma ~175Llt. Tiesa nežinau ar tokia grupė renkasi Vilniuje, reikėtų patikslinti.

Jei ne, tai yra jau minėta psichoterapinė grupė – ~100 Lt individualus pokalbis su psichologe (čia visiškai iš lempos parašiau, vėloka skambinti patikslinimui) ir psichoterapinė grupė 40 Lt kartą į savaitę. Suma 140 Lt.

Rinktis tikrai yra iš ko, svarbu noro būtų

P.S. Nustebau tarp Neuromedos specialistų pamatęs A. Verygos pavardę...

Ačių, Audroni, už paaiškinimus. Na, piniginės sumos yra "įkandamos" - ačiū, kad tai parašei. Bet man KATEGORIŠKAI netinka jokios "grupės". Tarp žmonių galėčiau tik ligoninėj gulėt. Juk rašiau, kad sau jau autizmą įtariu Tiesiog negaliu lankyti jokių grupių, kur sutartinai reikia atsisest ir taip pat sutartinai atsistot. Tokį vat, nukrypimą turiu nuo mokyklos laikų, manau - paveldėtą . Galiu lankyt, pvz. kokį meno kolektyvą, ką daug metų esu ir lankiusi, galiu eit į teatrą (geriau viena), galiu kalbėtis su artimu draugu, ar drauge, bet su ypatingai artimu. Tokių gyvenime lieka nedaug, tik jaunystėje žmogus žmogui žmogus, o kuo senyn, tai tada jau dažnai Homo homini lupus est. Vėl čia jau į lankas nugrybavau Todėl ir bijau draugėms laiškus pradėt rašyt, nes pusmetrinės "paklodės" gaunasi

P.S. Gerdavau irgi pagrinde - viena, nes labai šlykštu savimi, girta medūza, apkrauti kitą žmogų, įpareigoti jį savimi.

Paskutinis taisė Troja (2012-08-04 14:09:28)

Marijus rašė:

Troja rašė:

... Namie viskas gerai. Dabar dar smegenine pilnai nepasijungusi, bet nesuprantu, kam, praėjus baisiausius dalykus, reikia kreiptis i psichologą, kriziu centrą, Caritą ar raudonojo kryžiaus ir pusmėnulio draugijas. Ir ne karta tai girdžiu labai kategoriškai akcentuojant. Oj, žinau, kad aibe klaidu pridariau, bet jau neskaitysiu, nakty ne sekundei akiu nesudejau, sesta ryto jau kava geriau, o septinta jau skalbianke veike

Labas, Troja!
Fuuu, pagasdinai, čia mus biški , bet gerai, kad gerai baigėsi. Aišku, kam kažkur kreipinėtis jei problemos nėra. Marazmas kažkoks būtų.
Žinai, iš savo bokšto žiūriu, su savo asmenine patirtim, - tai man tokie nuotykiai šiurpą kelia. Ir pats prisčiudinęs ir prisižiūrėjęs... O jei tau netrukdo ir viską ten puikiai kontroliuoji, tai gyvenam toliau. Viskas puiku!

Marijau, puikiai supratau tavąjį sarkazmą šioje žinutėje. Bet šiandien kur ką tik prirašiau jau dvejose žinutėse, tai atsakymai yra ir į šią tavo žinutę.

Troja rašė:

Marijus rašė:

Troja rašė:

... Namie viskas gerai. Dabar dar smegenine pilnai nepasijungusi, bet nesuprantu, kam, praėjus baisiausius dalykus, reikia kreiptis i psichologą, kriziu centrą, Caritą ar raudonojo kryžiaus ir pusmėnulio draugijas. Ir ne karta tai girdžiu labai kategoriškai akcentuojant. Oj, žinau, kad aibe klaidu pridariau, bet jau neskaitysiu, nakty ne sekundei akiu nesudejau, sesta ryto jau kava geriau, o septinta jau skalbianke veike

Labas, Troja!
Fuuu, pagasdinai, čia mus biški , bet gerai, kad gerai baigėsi. Aišku, kam kažkur kreipinėtis jei problemos nėra. Marazmas kažkoks būtų.
Žinai, iš savo bokšto žiūriu, su savo asmenine patirtim, - tai man tokie nuotykiai šiurpą kelia. Ir pats prisčiudinęs ir prisižiūrėjęs... O jei tau netrukdo ir viską ten puikiai kontroliuoji, tai gyvenam toliau. Viskas puiku!

Marijau, puikiai supratau tavąjį sarkazmą šioje žinutėje. Bet šiandien kur ką tik prirašiau jau dvejose žinutėse, tai atsakymai yra ir į šią tavo žinutę.

ag, mane demaskavo

Bet man KATEGORIŠKAI netinka jokios "grupės". Tarp žmonių galėčiau tik ligoninėj gulėt. Juk rašiau, kad sau jau autizmą įtariu Tiesiog negaliu lankyti jokių grupių, kur sutartinai reikia atsisest ir taip pat sutartinai atsistot.

Troja, man atrodo, kad tau KATEGORIŠKAI nesinori gydytis. O dar pagėrus, ne tik autizmą įtarsi. Taip norėjai pasiūlymų - štai, tiek varantų. O niekur sutartinai atsisėst ar atsistot nereikia - ne bažnyčia. Gali sau tupėti, šokinėti, gulėti ant kėdžių - svarbu , kad kitiems nekenktų.

Troja rašė:

Viskas yra TIK mano pačios rankose, o tiksliau - smegenyse. ... Patikėkit, savo mintyse aš gyvenu tooookį gražų gyvenimą.... Žodžiu, nusistačiusi aš esu prieš visokius psichologus ne iš principo, o tik todėl, kad nuėjus pas kokia jauną mergaitę psichologe galėčiau pabūt aš jai.

Tai ko gi negali nustoti gerti? Jeigu viskas tavo rankose? Juk taip paprasta tuomet...

Marijus rašė:

Troja rašė:

Įdomu, ar su katinu į vienuolyną priimtų? Juk negalėtų tokia organizacija vargsės storos sielos atstumt?

kadangi в каждой шытке есть доля шутки. tai klausimuką visiškai rimtai atsakysiu.
Ne, su katinu į vienuolyną ne priimtų nes:
a) katinai nuo prigimimo jau yra vienuoliai.
b) stojant į vienuolyną visiškai atsižadama visų materialių ir nematerialių prisirišimų. Tame tarpe ne tik katinukų, bet ir tiatės, mamos, vaikų... Ne taip jau romantiška, kaip paišosi romantiškose svajonėse.
c) bet didžioji dauguma vienuolynų mielai priima į svečius, pabūti ramumoje, susigaudyti savyje.

Šiaip labai, užkabino tavo paskutiniai postai, Troja. Vakare prisėsiu pleptelt. Dabar - saulutė šviečia, ant pievutės kviečia..

Labai patiko punktas "a" Net kitaip pradėjau žiūrėt į ją [ji pas mane vienuolė (stora)]. O jei rimtai, tai apie vienuolyną vakar rašiau punkto "c" intencija:) Tikrai ne visam gyvenimui, nes juk būtent ten reikia kartu sėst ir kartu stot. Bet ten yra  tai, kame  (net arti to) nesu buvusi niekada gyvenime.

Zuvis rašė:

Troja, manau, kad tavo neigimas  ir naivūs argumentai akivaizdžiai parodo, jog turi problemų. (Ir, deja, ne vieną...)

1. Neigimas  yra abejotina sąvoka: kai kur neigiama, kad per laidotuves reikia vilkėt juodai, kai kur neigiama, kad reikia vilkėt baltai.
2. Žuvyte, savi argumentai niekam neatrodo naivūs.
3. Žmogus, kuris neturi problemų, tegu meta į mane akmenį.
4. Dėl gydymosi, tai kartą per metus profilaktiškai apsilankau poliklinikoje priduot kraują. Kol kas tfu tfu tfu

Paskutinis taisė Troja (2012-08-04 14:41:26)

Čia apie tą jautimąsi autistu, ar buvimą aute. Labai sunku žodžiais tą jausmą išreikšt, tuo labiau trumpai parašyt, bet... kažkas panašaus yra ir pas mane. Ta prasme ne visąlaik, bet kartais, kai chrenovai, išlenda... Toks jausmas, lyg gyventum už stiklo. Tartum sėdėtum kokioj apsmurgusioj senamiesčio kavinukėj, ir stebėtum kaip saulėtoj gatvėj vyksta šventė ar dar kas tokio, kur visi džiaugiasi.
Ar dar niuansas, jo aprašymą vienoj knygelėj radau: lyg gyvenimas būtų žaidimas, į kurį tave išsiuntė žaisti, bet nedavė jokių instrukcijų, nuslėpė tikrąsias taisykles. Visa tai, kas kiekvienam savaime suprantama ir nereikalauja atskirų paaiškinimų, tau atrodo kaip koks neįkandamas aukštosios matematikos uždavinys.
Dar – visiškas nesugebėjimas pasisakyti, bendrauti. Kažką pabandai išreikšt, o į tave tik žiūri apvaliom akim, ar tiesiog supyksta, įsižeidžia ar pabėga.
Ir t.t. nenoriu čia leistis į lyrikas, čia poeto reiktų.
Nuo  viso šito, mano ginklas buvo – grubus jumoras. Už jo galėjau pasislėpti pats, tą savo nepritapimą paslėpti; galėjau ir atmušti, kitų bandymus priartėti, pabendrauti. Matyt baisu, buvo kad pamatys, mane tokį koks esu iš tikrųjų.
Ir suprantama, tai pramušti, ar užmiršti padėjo alkoholis.
Kai jau mačiau, kad jis man gerokai kenkia, bijojau net pagalvoti apie gyvenimą be šito „antidepresanto“. Bijojau be jo taip ir pasilikti visiškam aute...

Kažkokius prizus galėtų portalo administracija dalint - 50 žinučių parašiau. Stengiausi, kaip prašoma, rašyti lietuviškais rašmenimis, nesikeikti ir nesispjaudyti. Tik kol в загуле buvau, tai persiprašau už aibę klaidų ir lotynišką šriftą. Nuo šiandien smegenėlės jau pakenčiamai funkcionuoja