Būk blaivus!

Marijus · 2012-07-20 11:01:43

troja rašė:
O, įspūdingas baras - kiekvieno save gerbiančio pijoko svajonė! Buvau susikurpusi ir aš tokį barą, tai spėjau tik nufotografuot

ką aš žinau... nelaikiau tada savęs jokiu pijoku.

Google · 2012-07-20 11:01:43

Troja · 2012-07-20 21:55:13

Marijus rašė:
troja rašė:
O, įspūdingas baras - kiekvieno save gerbiančio pijoko svajonė! Buvau susikurpusi ir aš tokį barą, tai spėjau tik nufotografuot
ką aš žinau... nelaikiau tada savęs jokiu pijoku.

Marijau, neprisipaišyk visko sau - paprasčiausias žodžių žaismas arba nepavykęs humoras Ir aš savęs nelaikiau jokiais negražiais dalykais

Marijus · 2012-07-21 13:36:38

Troja, nepaišau čia nieko, suprantu kad čia joks asmeniškumas.
Tiek, kad čia pakankamai rimta problema... Ta prasme savęs suvokime kaip turinčio problemą su priklausomybe. Juk kai kildavo negerų minčių, kad gal čia gal per daug geriu, palygindavau su kitais, kurie tikrai daugiau gerdavo ir nusiramindavau. Ir tiems dar toli gražu iki pijokų buvo, tai ką jau čia man. Deja... nemačiau tada savęs.

Troja · 2012-07-21 18:12:19

Marijus rašė:
Troja, nepaišau čia nieko, suprantu kad čia joks asmeniškumas.
Tiek, kad čia pakankamai rimta problema... Ta prasme savęs suvokime kaip turinčio problemą su priklausomybe. Juk kai kildavo negerų minčių, kad gal čia gal per daug geriu, palygindavau su kitais, kurie tikrai daugiau gerdavo ir nusiramindavau. Ir tiems dar toli gražu iki pijokų buvo, tai ką jau čia man. Deja... nemačiau tada savęs.

Dažnai tenka girdėt ar skaityt, ypač iš vyrų, kad jie lygino save su kitais ir nematė problemos, atseit, kiti dar daugiau geria ir nieko. Aš tai atvirkščiai, man atrodo, kad labai greitai pamačiau, kad į alkoholį pradėjau reaguot kitaip, tiksliau, gal mano fizinis kūnas į jį kitaip ėmė reaguot. O lyginau save su išgeriančiu, bet visiškai "neužsikabinančiu" savo draugu ir, pamačiusi nekokius palyginimo rezultatus, puldavau į neviltį. Mano "užsikabinimai" tęsdavosi ne dieną, ne dvi ir aplamai tai buvo matuojama savaitėmis, todėl supratau kaip tragediją, kurią nežinia kodėl turiu išgyvent. Juk turėjau eit į darbą. Tai buvo siaubinga. Na, va, įsijaučiau...

Marijus · 2012-07-22 20:11:48

Na taip, jei supaprastinti iki kelių sakinių, tai 90 ypač vyrų nematė problemos... Ištikro tai kur kas subtiliau viskas. Yra ir nuojauta, ir įtarimas, ir supratimas, ir neigimas ir pripažinimas... Rašiau apie tai, kad man buvo akivaizdu, jog kažkokia problema yra, bet jau tikrai ne tokia kaip pas tuos kitus. Nu suprantama, gi netgi gėriau kitaip.

Žuvis · 2012-07-26 17:49:21

As per sventes leidziu sau prisiminti, kokia buvo paskutine mano svente ir kuo galejo ji baigtis... Bei, kaip ilgai blaiviausi. Tuomet noras isgert atpuola...

Marijus · 2012-07-30 11:27:21

šeštadienį buvom švogerio jubiliejuj. Solidus balius, sostinėj, senamiesty, geram restoranėly. Viskas puikiai, viskas skanu, baklažanai ypatingai pakepti mmmm... Personalas puikiai dirbo. Žodžiu - ažūras.
Na, tik tas karštis pakamavo.
Prisiminiau jo jubiliejų prieš 10 metų. Tada labai daug pastangų dėjau, kad gerčiau kultūringai, nesinorėjo pasišiukšlint. Atrodo tąkart išėjo. O gal ir ne.. Žodžiu kaip ten bebuvo, pamenu tą įtampą ir pastangas ypač pačiam sau įrodyt, kas moku sakingai gert. Br...
O dabar.. Tiesą sakant niekad nemėgau tų ilgų sėdėjimų už stalo, tai ir dabar panuobodžiavau. Laimė, kad senamiesty, tai bent tris kartus buvom su vaikais išėję pasivaikščiot, pasigrožėt. Liuks.
O po desertų susižvalgėm su žmona ir vaikais, atsiprašėm ir tykiai pasprukom, nes kai prasideda "o karaliėnėėė Dzūūūūūkijaaaa", tai jau.. na patys žinot.
Kadangi reikalas vistiek šventinis, o tokių tropinių naktų irgi ne per dažnai pasitaiko, prasukom pro Trakus, palei ežerą pasivaikščiot. Užsiskaitė, čia ir buvo mums fainiausia vakarėlio dalis.

Žuvis · 2012-07-30 15:19:34

Respekt, Marijau! Aš menu balių pas dėdę kur : buvo linksma, labai linksma ir vėliau nemenu...; ir normalu, vėliau - liūdna ir laukimas - kada gi visi prisigers ir norės į namus,nes aš blaivybėje...

Tad, kad pajausti blaivybės skonį įvairiose situacijose ir kaip viską pakreipt, kad nebūtų kančia - MENAS. To reikia mokintis...

Marijus · 2012-07-30 15:50:55

Zuvis rašė:
Respekt, Marijau! Aš menu balių pas dėdę kur : buvo linksma, labai linksma ir vėliau nemenu...; ir normalu, vėliau - liūdna ir laukimas - kada gi visi prisigers ir norės į namus,nes aš blaivybėje...

Tad, kad pajausti blaivybės skonį įvairiose situacijose ir kaip viską pakreipt, kad nebūtų kančia - MENAS. To reikia mokintis...

Dėkui, Zuviau. Tik tu čia kažkaip labai didingai - menas, kančia... Kažkaip pas mane paprasčiau viskas gaunasi.. O tada nebereikia vaidinti kažkokio susilaikančio ar blaivininko, tiesiog taip yra.
Bet tu teisus, mokintis reikia. Per septynis metus šio to išmokau, bet ir dabar nevisada išeina.

Audronis · 2012-07-31 22:14:17

Nesu didelis balių mėgėjas, nors jei jau tenka dalyvauti, tai nejaučiu ypatingo diskomforto dėl to, kad kiti geria. Šiaip ir linksma būna, ir kančios jokios. Dėl mokinimosi sutinku, blaivybės pradžioje tikrai sunku buvo, tada vengiau balių būtent dėl to, o dabar kažkaip viskas be jokių problemų ir nesudėtingai gaunasi...

Beje pirmas blaivus balius buvo po nepilnu dviejų mėn. blaivybės švenčiant Naujuosius metus. Tiesa buvo švenčiama tarp tokių pat alkoholikų, kaip ir aš, tik jų visų „stažas“ ilgesnis ;) Buvo labai keista kvailioti būnant blaiviu, vis tik daugelį metų to nebuvau daręs ir sunkiai įsivaizdavau, jog tai išvis įmanoma...

Žuvis · 2012-07-31 22:23:43

O ką sakytai, jei tektų švęsti pas išgeriančius gimines, ir Tau blaivybės būtų keli mėn? O '' Viso gero'' neeitų pasakyt ir pėsčiom į Vilnių žingsniuoti palikus šeimą?

Audronis · 2012-07-31 22:40:12

Na, man blaivybės pradžioje sėkmingai nepasitaikė grandiozinių balių, bet buvo keli išbandymai draugais, t.y. senu įpročiu buvo užsukę išgerti ir vieni, ir su žmonomis, dar darbe kažkoks penktadieninis pasisėdėjimas išpuolė antrąją blaivybės dieną... Tikrai nebuvo lengva, ne be reikalo rekomenduojama vengti tokių dalykų.

Marijus · 2012-08-01 09:41:46

Zuvis rašė:
O ką sakytai, jei tektų švęsti pas išgeriančius gimines, ir Tau blaivybės būtų keli mėn? O '' Viso gero'' neeitų pasakyt ir pėsčiom į Vilnių žingsniuoti palikus šeimą?

Nelabai suprantu kodėl negalima atsisakyti baliuko, jei jis kelia šitiek rūpečių.. Tipo ką žmonės pasakys? Na na... Čia ir paiškėja ko labiau norisi, ar pavaizduoti kad neturiu problemų ir rizikuoti, ar pasielgti kaip sako sveikas protas. Tikrai gyvenime sudėtingiausiai kartais susiklosto, bet labai svarbu susidėliot sau prioritetus. Nes dažnai reikia kažko atsisakyt, o ypač pradžioj tai labai sunku kol nepripratęs.
Aišku labai norisi ir pyragėlį valgyt ir svorį mest, bet taip nebūna...
Biski moralizuoju, nepykit. Išsprūdo senam perdylai.
Šiaip mano praktikoj visaip pasitaikė. Ir dalyvaut ir pabėgt.. Papasakočiau, bet ir taip paklodę prirašiau.

Žuvis · 2012-08-01 10:16:13

Na, Marijau, girdėti ne kartą man patarimai - reikia vengt, atsisakyti. Nieko naujo. Tačiau aš užknisau savo šeimai su savo girtavimais. O vyrui nusibodo taikytis, nes ir taip daug kur dalyvauti atsisakau. Dėjo jis jau ant mano blaivybės. Sako, kad neturi atsisakyti visą laik dėl manęs. Arba važiuoti vienas. Jau ir taip daug kur taikėsi. Tarkim, močiutės jubiliejus - ji gi nori savo vaikaičius pamatyti, o ten susirenka giminė, o ašj aučiuosi kaip kankinė. Turiu aktorinį vaidmenį įjungti, pasiruošti pastoviems kvailiems klausimams... Jaučiuosi vėliau tokia išsunkta. O dar ir gėda važiuoti dėl praeityje pridarytų kvailysčių ir sugadintų švenčių visiems.

Marijus · 2012-08-01 10:45:20

Tai kad patarimas girdėtas nereiškia, kad jis neteisingas...
Šiaip jau, Zuviau, man rodos pati pasakei kur tas didžiausia problema, kad gėda dėl praeities... Kaip man pažįstams šitas reikalas. Dar per daug ką negaliu perlipt savo santykiuose. Dar daug ir reikia priimt, susitaikyt, atleist...
Jo, sudėtinga su kai kuriais, ypač giminėm. Įtampa gaunasi, kai imu gyventi taip, kaip noriu aš pats, o ne kaip nori ar įsivaizduoja jie.

Audronis · 2012-08-01 15:52:38

Zuvis rašė:
<...>Tačiau aš užknisau savo šeimai su savo girtavimais. O vyrui nusibodo taikytis, nes ir taip daug kur dalyvauti atsisakau. Dėjo jis jau ant mano blaivybės. Sako, kad neturi atsisakyti visą laik dėl manęs. Arba važiuoti vienas. Jau ir taip daug kur taikėsi.<...>

Deja deja, bet tokia yra realybė, alkoholizmas paliečia ne tik alkoholiką. Niekam ne paslaptis, kad alkoholikų šeimos neretai išsivaikšto po to kai alkoholikas nustoja gerti. Manau ne vienas turim pažįstamų su panašiu likimu. Antroji pusė lyg ir norėtų, kad būtų nustota gerti, bet pati keisti nieko nenori, nes viskas per eilę metų jau nusistovėjo ir tapo įprasta. Dėl to nenoro keistis kaltinti kažkokiais blogais kėslais būtų nesąžininga, bet ir aukoti blaivybę – kvaila. Kaip išlaviruoti tokioje situacijoje patarti tikriausiai neįmanoma, kaip ir bet kokiame šeimyniniame konflikte. Man pasisekė – žmona visaip palaikė mano norą mesti gerti ir padėjo to siekti. Nors... O ką aš žinau, gal baisiai kankinasi neišsiduodama iki šiol...

Žuvis · 2012-08-01 20:33:06

Dėkui Marijau ir Audroni už Jūsų pasisakymus
(Marijus taip linksmai mane vadina - ''Zuviau''- vis išsišiepiu nejučia...)

Marijus · 2012-08-02 09:14:55

Tai kad nėr už ką.
Šian ryte pagalvojau, kad jo, taip paprasta tuos patarimus kitiems dalint, ypač kai prisikaupia su laiku tų žinių. O va kai iškyla koks nors gyvenimiškas atvejis...

Žuvis · 2012-08-02 14:01:39

Tai papasakok apie kokį netikėtą gyvenimišką atvejį, kur atsispyriai pagundai. Arba situaciją, kurioje pasielgei, tavo nuomone, teisingai. Pasidalink patirtim, prašau.

Marijus · 2012-08-02 14:39:40

Tik nedaryk, Zuviau, iš manęs kokio žinovo ar specialisto. Esu eilinis metęs gert žmogelis.
O vieną atsitikimą paporinsiu. Tiksliau situaciją. Kai mano blaivybei buvo keli mėnesiai išpuolė plaukt su jachta ir gera kompanija į Daniją. Kelionė keliom savaitėm, poilsinė, chebra linksma, gerai pagerianti. Kas yra susidūręs su buriavimu, paliudys kad alko ten liejasi visiškai laisvai.
Situacija, nuo kurios pagal visas knygučių ir senbuvių išmintis lyg reiktų kuo skubiausiai žegnotis. Nes laivelyje, jei tik yra norinčių yra pilama nuo pat pusryčių. Pabėgt nuo geriančių net per kelis metrus negali - aplinkui jūra, o jachta mažytė.
Bet labai norėjosi plaukt. Tiesa ir sūnus mano irgi prisijungė. Tai mes dviese ir buvom blaivininkai, nors vaikis buvo nepilnametis - tai jo galima neskaičiuot. Visiems iškart pareiškiau, kad negeriu, kad mažiau klausimų būtų, kad vaistus turiu vartot. Beje, nemelavau.
Kelionė buvo nuostabi, nors jau buvau nesyk plaukęs, bet blaiviom akim x200 kartų daugiau pamatai ir pajunti gamtos...
Gal ir buvo silpnumo minučių, bet šalia buvo sūnus, kuris morališkai palaikė, o ir su savo psichoterapeutu tą kelionę buvau aptaręs; tai motyvacijos užteko.
Kai grįžau atsilaikęs, atsirado krislas pagarbos sau ir vilties, kad ir toliau prasilaikysiu. Na, kol kas taip ir yra...

Žuvis · 2012-08-02 14:51:18

Dekui, Marijau! Daugiau tokių situacijų gal pameni iš blaivybės pradžios?
Gali nesvajoti, Herojaus iš tavęs nė nesiruošiu daryt
Tačiau nė neįsivaizduoji, koks poreikis tokių gyvenimiškų istorijų yra blaivybės pradžioj. Sakinys ''nesilankyk, kur geriama''- ir taip aiškus. O va tokių istorijų reikia, labai reikia. Gal kas dar pasidalins savo petirtimis...

Audronis · 2012-08-02 16:28:12

Gal pasidalinčiau ir aš, bet sąžiningai ir be maivymosi sakau – neatsimenu nė vienos situacijos, kuri būtų kažkuo išskirtinė. Žinoma tuo metu, blaivybės pradžioje, man jos neatrodė tokios jau paprastos, bet dabar, po ilgesnio laiko tarpo, viskas nublankę ir neatrodo verta dėmesio... Jau rašiau, kad antrąją mano blaivybės dieną darbe buvo penktadieninis baliukas, kaip atsisakius gerti ir buvau išvadintas abstinentu, užsikodavusiu, visokiais kitokiais „baisiais pavadinimais“ ir primygtinai siūloma nors truputi prie kompanijos padaryti... Atsikalbinėjau, kaip galėdamas, nors rankos pačios tiesėsi, nuo seilių paspringti galėjau. Kažkodėl buvo labai gėda, kad negeriu su visa kompanija, kaip kad darydavau visada, o sėdžiu, kaip koks nesveikas... Tuo metu jaučiausi tiesiog didvyriu, o dabar atrodo, kad nebuvo ten nieko sudėtingo :)

Regina · 2012-08-02 22:31:44

Sveiki visi, senokai besilankiau...

Tai va, aš dar neminėjau, kad mano vyras taip pat priklausomas nuo alkoholio, tik jau negeria nemažai metų. Prisimenu, kad jo blaivybės pradžioje buvo toks atvejis. Atėjo į svečius vyro draugas su žmona, senokai pas mus bebuvę, norėjo pasėdėti, pabendrauti su mumis. Jei jau atėjo - prašom į vidų, užkaičiau arbatinį - kam kavos, arbatos. Jie atsineštą butelį ir užkandą ant stalo. Labai jau sunku buvo pasakyti, kad vyras negers, bet, kad tik svečiams nebūtų liūdna - palaikiau kompaniją jiems aš, negi liepsi įsidėti butelį atgal į maišelį, arba kaip jie vieni gers, atėję į svečius (tuo labiau, kad vyras gi anksčiau niekada neatsisakydavo). Gėriau vos ne už mus abu, kad tik svečiai nepasijustų nejaukiai dėl vyro negėrimo . Jaučiau lyg ir kažkokią pareigą gelbėti vyrą, kad tik jam nepasirodytų būtina palaikyti kompaniją draugams. Dabar tai atrodo juokinga, bet tada taip neatrodė. Dabar jau nejaučiu jokio diskomforto dėl vyro negėrimo, taip pat ir man jau nieko nereiškia pasakyti "Ne", ir visai vienodai rodo, ką kas pagalvos. Labai dažnai žmonėms kyla įvairių klausimų, aišku ir apkalbų visokių būna, bet man taip gerai . Labiausiai erzina, kai kam nors neužtenka vieno "Ne" ir bando įkyriai siūlyti, įkalbinėja išgerti. Kartą suerzinta įkyrios bendradarbės primygtinio siūlymo, pasiūliau jai eiti parūkyti (ji metusi rūkyti, aš taip pat nerūkau). Tai taip tada pasipiktino ji

Žuvis · 2012-08-02 22:44:40

Dekui, Regina. Gal kas dar mena kokiu istoriju is savo blaivybes pradzios?

Marijus · 2012-08-03 09:06:48

prajuokinai, Regina, geras..
Retokai sužinai, ką jaučia kitas šalia negeriančio.
Kaip viskas sudėtinga pradžioj atrodo, ir kaip paprasta dabar

Blaivus	18m.	8mėn.	24d.
Nerūkau	17m.	9mėn.	10d.

Blaivus	18m.	8mėn.	24d.
Nerūkau	17m.	9mėn.	10d.

Blaivus	18m.	8mėn.	24d.
Nerūkau	17m.	9mėn.	10d.

Blaivus	18m.	8mėn.	24d.
Nerūkau	17m.	9mėn.	10d.

Blaivus	18m.	8mėn.	24d.
Nerūkau	17m.	9mėn.	10d.

Blaivus	24m.	5mėn.	7d.
Nerūkau	15m.	5mėn.	19d.

Blaivus	24m.	5mėn.	7d.
Nerūkau	15m.	5mėn.	19d.

Blaivus	24m.	5mėn.	7d.
Nerūkau	15m.	5mėn.	19d.

Blaivus	24m.	5mėn.	7d.
Nerūkau	15m.	5mėn.	19d.

Būk blaivus!

Reklama

#26 2012-07-20 11:01:43

Re: Kaip neužgerti per šventes

troja rašė:

2012-07-20 11:01:43

#27 2012-07-20 21:55:13

Re: Kaip neužgerti per šventes

Marijus rašė:

troja rašė:

#28 2012-07-21 13:36:38

Re: Kaip neužgerti per šventes

#29 2012-07-21 18:12:19

Re: Kaip neužgerti per šventes

Marijus rašė:

#30 2012-07-22 20:11:48

Re: Kaip neužgerti per šventes

#31 2012-07-26 17:49:21

Re: Kaip neužgerti per šventes

#32 2012-07-30 11:27:21

Re: Kaip neužgerti per šventes

#33 2012-07-30 15:19:34

Re: Kaip neužgerti per šventes

#34 2012-07-30 15:50:55

Re: Kaip neužgerti per šventes

Zuvis rašė:

#35 2012-07-31 22:14:17

Re: Kaip neužgerti per šventes

#36 2012-07-31 22:23:43

Re: Kaip neužgerti per šventes

#37 2012-07-31 22:40:12

Re: Kaip neužgerti per šventes

#38 2012-08-01 09:41:46

Re: Kaip neužgerti per šventes

Zuvis rašė:

#39 2012-08-01 10:16:13

Re: Kaip neužgerti per šventes

#40 2012-08-01 10:45:20

Re: Kaip neužgerti per šventes

#41 2012-08-01 15:52:38

Re: Kaip neužgerti per šventes

Zuvis rašė:

#42 2012-08-01 20:33:06

Re: Kaip neužgerti per šventes

#43 2012-08-02 09:14:55

Re: Kaip neužgerti per šventes

#44 2012-08-02 14:01:39

Re: Kaip neužgerti per šventes

#45 2012-08-02 14:39:40

Re: Kaip neužgerti per šventes

#46 2012-08-02 14:51:18

Re: Kaip neužgerti per šventes

#47 2012-08-02 16:28:12

Re: Kaip neužgerti per šventes

#48 2012-08-02 22:31:44

Re: Kaip neužgerti per šventes

#49 2012-08-02 22:44:40

Re: Kaip neužgerti per šventes

#50 2012-08-03 09:06:48

Re: Kaip neužgerti per šventes

Forumo apačia