Būk blaivus!

laikas rašė:

Atversiu ir aš mažytę dalelę savo sielos.
Aš esu alkoholikas.
Tą aš žinau ir suprantu.
Pradėjau kaip ir visi nuo "mažo".
Netgi saikingai, sakyčiau.
Baliai, šventės, draugai, laisvė, visko buvo daug.
Ne, aš nelūžinėjau tarpuvartėse, nesivoliojau gatvėje, ir nevėmiau wc ( organizmas nuostabiai toleravo netgi patį bjauriausia alko).
Bet kokioje būsenoje, beveik visada, sugebėdavau pasiekti namus ir tvarkingai išsitiesti su batais patalynėje arba lūždavau mašinoje.
Neteko visiškai degraduoti.
Kažkas vis sulaikydavo ir kabindavausi toliau į gyvenimą.
Styga trūko kažkur prieš pusantru metelių.
Pradėjau gert žiauriai.
Mėnesiais.
Su artimųjų pagalba sustojau.
Teko ir koduotis, ir tiesiog bandyti pasikeisti.
Puse metų negėriau.
Reikalai pradėjo gerėti.
Atrodė,kad galiu kontroliuoti savo gėrimą.
Dabar, tarsi, negeriu.
Tiksliau, atsirado nekokie rūpesčiai ir pradėjau po truputi skanauti.
Kas vakara vis išgeriu gramelį ( kvailai teisinuosi, kad dėl rūpesčių).
Viskas, tarsi, tvarkoje, darbai vyksta, šeimoje tvarka.
Bet....
Kažkas neduoda ramybės....
Baimė, kad užsikabinsiu?
O gal tai jau, vadinamas, atkrytis?
Nežinau.
Greičiausiai, tiesiog, reikėjo išsilieti.
Bet kokiu atveju, ačiū, kad išklausėt.

Sveikas prisijungęs

Gal tai nuskambės makabriškai, o gal mano fantazija tokia, bet įsivaizdavau situaciją:
Ateina vėžiu sergantis žmogus ir jam sako:-
- Sveikas prisijungęs.
Iš anksto atsiprašau, jei nesuprasit mano juodo jumoro.
Ačiū už pasveikinimą.

Veronika rašė:

Bent man, kol buvau viena, užsidariusi, užsigraužusi, susisukusi ilgai blaivi nepratempdavau. Kai pamažu atsivėriau, įsileidau į savo gyvenimą kitus žmones, jų patirtį, žymiai lengviau gyvent pasidarė

Miela, kad pasveikinai.
Nesu aš vienas.
Kiekviena diena mane supa daug žmonių.
Blaivus aš, tarsi, ir galiu pratempti...
Tik nerimas kažkoks graužia.
Gal aš nepasitikiu savim...
Gal tiesiog bijau vėl užsikabinti...
Kas linksmiausia, kad kelios nereikšmingos problemos mane išmuša iš vėžių.
Tada atsipalaiduoju.
Jaučiuosi kažkoks pasimetęs.
O gal išsiblaškęs.
Tiesiog nežinau.

Egle13 rašė:

Suprasim... Vadinasi pajautei...Na, ir kas, tavo manymu, toliau?

O toliau....
O toliau nebus nieko.
Toliau reikia gyventi.
Kaip moku, kaip išeina.
Kvailai?
Vadinasi tik tiek ir sugebu.
Aš puikiai žinau, kad alkoholis ne išeitis., bet....
Man tiesiog sunku tai paaiškinti.

Sveikas prisijungęs, laikas. Gal ir nėra ko džiaugtis būnant su mumis, bet geriau jau čia ir daryti kažkokius veiksmus kol dar turi viską, negu po kurio laiko, bet jau kur nors prie konteinerio. Kuo anksčiau susigriebsi, tuo mažiau laiko iššvaistysi begerdamas, tuo mažiau pridarysi nesąmonių ir patirsi praradimų...

Ačiū visiems.
Puiku, kad esate.
Šiandien dažnai apie jus galvojau.
Velnioniškai keista, bet jaučiuosi pasimetęs.
Analizuoju kiekviena savo žingsnį ir, tiesiog, negaliu suprasti, ar tai mano sprendimas, ar alko pasekmė.
Tarsi dar nieko nesugrioviau, o galvoje jau kaukia sirena: pavojus.
Iš viso, kol kas daugiau klausimų, nei atsakymų.
Reikia tiesiog eiti į priekį ir žiūrėti kas bus.

laike, tavo avataras koks ..net pasididinau ekraną si ctrl +
gražus
kaip tavo sirenos šiandien?

Kad bandai negerti, tai jau gerai, pradžia yra. O kuo blogai bendravimas forume? Čia parašęs gali tikėtis daugiau atsakymų, patarimų. Juk žinutę perskaito daug žmonių ir norintys gali pareikšti savo nuomonę...

Egle rašė:

laike, tavo avataras koks ..net pasididinau ekraną si ctrl +
gražus
kaip tavo sirenos šiandien?

Ačiū, žiemai ruošiuosi.

O sirenos dar vis skamba...
Savijauta labai keista.
Tarsi darai kažką, bet jautiesi taip, tarsi būtum svetimose rogėse ir dar įsakmiai nurodinėji ką anam reikia daryti.
Greičiausiai tai praeis.
Tiesiog yra keletas nemalonių rūpesčių.
Jie tvarkingai ir neskubant tvarkomi.
Todėl viskas bus gerai.

Įjungiau skaitliuką ir supratau, kad dar nepasitikiu savim.
Va tai tau, kiek nedaug reikia norint apie save daugiau sužinoti.)